2016 metais praėjo jau keturioliktas sezonas, kai mes vykstame stebėti ir tirti didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių – jūrinių erelių. Nors paukščio pavadinimas ir susijęs su jūra, šie ereliai gyvena visoje Lietuvos teritorijoje. Kiek retesni jie šiaurinėje šalies dalyje, tačiau neabejotinai daugiausia jūrinių erelių gyvena ir peri Vakarų Lietuvoje bei pamario krašte.
Jūrinių erelių apsaugos Lietuvoje projekto darbus šiais metais vykdėme devynių, mūsų vykdomus tyrimus parėmusių savivaldybių teritorijose: tai būtent Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Klaipėdos, Neringos, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų ir Švenčionių. Tradiciškai kasmet stebėjimus vykdome Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės rajone, Blinstrubiškio miško biosferos poligone bei kitose šalies vietose.
2016 metais lauko darbų metu bendromis jėgomis patikrinome per 160 jūrinių erelių lizdaviečių. Erelių sukrauti stambūs lizdai ne visada būna ilgaamžiai, neretai juos išpurto vėtros, o ir patys medžiai gali nudžiūti arba išvirsti. Tuomet stambiausi mūsų krašto plėšrieji paukščiai ima krauti naują lizdą toje pačioje arba jau kitoje vietoje. Naują lizdą taip pat krauna ir naujai susidariusios poros, ar dar ne pilnai subrendę paukščiai. Šiais stebėjimų metais suradome 26 tokius naujus, mums dar nežinotus jūrinių erelių lizdus. Radę bei patikrinę lizdus vien tuo neapsiribojame, juk reikia sužinoti – kiek išaugo jauniklių, kokį grobį jiems neša rūpestingi maitintojai. Tam reikia užlipti į beprotišką aukštį, tačiau tik ten galima bent iš dalies pajusti paukščio gyvenimą ir pažvelgti į žemę jo akimis. O lizduose jau laukia jaunikliai – dažniausiai 2 arba 1, kartais net visi 3, kurie dar nelabai primena tikrus erelius.
Šiuos mažus ir didesnius smalsuolius žieduojame, kad toliau galėtume sekti jų gyvenimo kelią. Labai smagu pasidžiaugti, kad vien šiais 2016 metais pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžiedavome 73 jūrinių erelių jauniklius.
