Lietuvoje perintys jūriniai ereliai sutinkami ištisus metus. Nemaža dalis suaugusių paukščių rudens-žiemos periodu nuolatos lankosi savo lizdavietėse, tvarko senus ar krauna naujus lizdus, netoli jų renkasi ir nakvynės vietas. Kadangi paukščiams nėra sienų, išaugę vienoje valstybėje, jie tolimesnį savo gyvenimą gali kurti svetur. Tą patvirtina viena jūrinių erelių pora gyvenanti vakarinėje Latvijos dalyje, Durbės apylinkėse.
Nuo pat rugsėjo mėnesio abu šios poros nariai lanko savo lizdavietę, neša į lizdą naujas šakas, tupinėja lizde. Abu paukščiai yra žieduoti, tik vienas iš jų žiedą gavo Lietuvoje, o kitas – Latvijoje. Patelę, kuri dabar gyvena jau aštuntus metus, kai ji dar buvo neskraidantis jauniklis lizde, 2009 metais vykdytos veiklos metu apžiedavome Nemuno deltos regioniniame parke (Šilutės r.). Atstumas nuo lizdo Lietuvoje, kuriame ši patelė išaugo iki lizdo Latvijoje, kuriame ji dabar ruošiasi perėti, sudaro 137 km. Metais už patelę jaunesnis poros patinas 2010 m. jaunikliu žieduotas Latvijoje.
Dabar prie šios tarptautinės poros užimto lizdo yra įrengta speciali stebėjimo kamera, kurios tiesioginę transliaciją internete galima matyti adresu: http://dabasdati.lv/lv/kameras2015
Informacija gauta iš jūrinių erelių tyrinėtojo Latvijoje – Jānis Ķuze.
