Jau įpusėjo antras dešimtmetis kai vykdome jūrinių erelių rudeninių sankaupų stebėseną. Suaugę jūriniai ereliai nemigruoja ir sutinkami netoliese lizdaviečių ištisus metus. Ereliai lytiškai subręsta būdami 4-5 metų, todėl jauni paukščiai migruoja, klajoja ieškodami palankių vietų maitintis ir vietų, kuriose galėtų įsikurti ir sudaryti poras. Pavyzdžiui, Rokiškio rajone mūsų veiklos metu žieduotas jūrinis erelis po trijų metų kolegų rastas Vengrijoje už 1168 km.
Rudenį jūrinių erelių sankaupas stebime žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose rugsėjo – spalio mėnesiais gaudoma žuvis. Daug ir lengvai prieinamo grobio sutraukia jūrinius erelius, kurie laikosi vasarą netoli šių vietų, bei migruojančius, klajojančius paukščius. Tvenkiniuose jūriniai ereliai dar kurį laiką sutinkami ir po žuvies išgaudymo, nes jie minta ir išgaišusia žuvimi, kurios paprastai lieka tvenkinių dumble. Jūrinių erelių sankaupos dažniausiai išsisklaido tik gruodžio pabaigoje, rečiau sausio pradžioje, kai paspaudžia šaltukas ir atsiranda sniego danga. Paukščių sankaupų dydis priklauso ir nuo oro sąlygų ir, žinoma, nuo žuvininkystės ūkio dydžio, tvenkinių ploto bei geografinės jų padėties paukščių migracijos kelių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Zarasų rajone esančio žuvininkystės ūkio tvenkiniuose šių metų lapkričio antrą dekadą stebėta net apie pusšimtį susirinkusių jūrinių erelių. Rudeninių sankaupų metu galima stebėti ir pagal tarptautinę programą, kurioje mes dalyvaujame, ženklintų erelių.
