Įrengėme naują lizdą juodajam gandrui

Šių metų sausis – geras laikas tikrinti, remontuoti ir įrengti dirbtinius lizdus. Sniego danga negili, galima privažiuoti į atokius miško masyvus, kurie tinkami įsikurti žmonių vengiantiems ereliams. Be to, sausio pirmoje pusėje vyravęs šaltis užtraukė ledu ne tik ežerus, bet ir pelkes, raistus, šlapius juodalksnynus.
Antra sausio pusė buvo palanki ir mūsų įprastai veiklai gamtoje.

Tikrinome lizdavietes, jų būklę. Viename miško masyve, kuriame anksčiau gyveno juodasis gandras, lizdavietė sunyko. Šis retas ir saugomas Lietuvos sparnuotis dažniausiai lizdus sukrauna senuose ažuoluose, tačiau tokių medžių yra labai mažai dėl ąžuolų džiūties ir miškų kirtimų – juk ąžuolo mediena turi didelę vertę. Pasikvietę į talką ornitologus ir profesionalius arboristus paskutinį sausio savaitgalį įrengėme lizdavietę vienai šių sparnuočių porai. Nors ir ne erelis, tačiau gyvenimo būdu labai panašus į mūsų globojamus erelius. Tikimės, kad juodieji gandrai per artimiausius metus įsikurs mūsų įrengtoje lizdavietėje.

Juodąjį gandrą iš arti pamatyti skraidantį net dažnai dirbant gamtoje tenka retai

 

Ąžuoluose peri apie 3/4 žinomų juodųjų gandrų porų Lietuvoje

 

Žuvus ąžuolui, juodieji gandrai paprastai apleidžia tokią lizdavietę

 

Žiema – tinkamas metas tikrinti lizdaviečių būklę

 

Įrenginėjant ąžuole lizdą juodajam gandrui

 

Talkino profesionalus arboristas Linas

 

Šakas, miško paklotę ir reikiamą įrangą virve užkelia kolegos, dirbantys ant žemės

 

Lizdas padaromas taip, kad būtų panašus į natūralų gandro lizdą

 

Įrengus lizdą gera nuotaika garantuota

Nuotraukos iš Padėkime Ereliams archyvo