Jau daugelį metų vykdome naminių pelėdų tyrimus Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų miškuose. Per tą laiką iškėlėme per 130 inkilų šioms pelėdoms. Naminės pelėdos – sėslūs paukščiai, todėl jas galime tirti ištisus metus. O tai labai svarbu, nes renkame duomenis apie pelėdų spalvines variacijas ir skirtingų variacijų paukščių pasiskirstymą. Išmatavę pelėdų kūno parametrus ir nustatę paukščių amžių, toliau tiriame šių parametrų įtaką rūšies perėjimo sėkmingumui bei produktyvumui. O surinkę pelėdų paliktas atrajas ir jas ištyrę, galime spręsti apie vykstančius pelėdų mitybos pokyčius, demografinius procesus, netgi apie šių paukščių elgseną.
Aktyviai ūkininkaujant miškuose lieka mažai brandžių medžių su natūraliais uoksais, todėl, kertant mišką, reikia palikti tokius pelėdoms ir kitiems paukščiams taip reikalingus medžius. Natūralių perimviečių trūkumą galime kompensuoti iškeldami tinkamus inkilus. Inkilai pelėdoms gaminami iš sausų spygliuočių medžių ar drebulių lentų, kurių storis apie 20-25 mm. Inkilo vidaus matmenys: aukštis apie 500 mm, plotis apie 250 mm, aukštis iki landos apie 320 mm, landos skersmuo apie 120 mm. Landa gali būti ir stačiakampio formos (140×120 mm). Į inkilo vidų visada įberiame medžio drožlių apie 50-80 mm sluoksnį, nes pačios pelėdos į inkilą jokios lizdo medžiagos neatsineša. Inkilus naminėms pelėdoms keliame įvairaus dydžio brandžiuose miškuose, senuose parkuose 5-8 m aukštyje. Medžio rūšies, kuriame kelsime inkilą, mes specialiai nesirenkame, tačiau pastebėjome, kad eglėse iškeltus inkilus mažiau veikia drėgmė, todėl jais pelėdos gali džiaugtis ilgiau.
Mūsų vykdomus tyrimus remia Kaišiadorių miškų urėdija, reguliariai pagamindama inkilų pelėdoms, bendradarbiaujame su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejumi.
Nuotraukos iš Padėkime Ereliams archyvo