Jūs galite padėti šiems paukščiams paremdami organizacijos veiklą: Parama
Pelėdos savo lizdavietėms dažniausiai renkasi uoksus ir dreves. O kai jų trūksta, šiems paukščiams gali padėti specialūs inkilai. Kiekvieną rudenį ar žiemos pradžioje keliame bei tvarkome inkilus naminėms pelėdoms. Savo…
Netrukus skrydžiui į šiltuosius kraštus iš Lietuvos turi pakilti keletas ypatingų paukščių – GPS siųstuvais pažymėtų erelių rėksnių. „Padėkime ereliams“ kolektyvas jau ne vienus metus stebi ir visuomenei pristato šių…
Metų pabaigai – geros ilgai lauktos žinios iš dar vieno visų mūsų erelio – Lietuvos ambasadoriaus. Per Kalėdas ryšį trumpam pasigavo vyriausiasis ambasadorius, hibridinis erelis rėksnys Manolo. Tai – jau…
Kai už lango drėgnas šaltis ir ta tamsa, pasiimanti didžiąją dalį paros, o ant stalo garuoja arbata ir guli šūsnis vasaros užrašų – pats laikas peržiūrėti, apibendrinti, kas nuveikta per…
Rudens – žiemos sezonu vykdome kasmetinius sėslių naminių pelėdų tyrimus. Gaudome inkiluose dienojančius paukščius, juos identifikuojame, vertiname jų būklę. Pavyksta pagauti ir pagyvenusių – per 10 metų amžiaus turinčių –…
Kodėl “Padėkime ereliams”? Nes tikrai padedame jiems (ir ne tik ereliams), ne žodžiais, o darbais. Ne kartą jau minėjome, kad viena rimčiausių problemų – lizdams krauti tinkamų medžių trūkumas, dėl…
2018 metais skaičiuojame jau šešioliktą sezoną, kai vykstame stebėti ir tirti didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių – jūrinių erelių. Nors šių paukščių pavadinimas ir susijęs su jūra, ereliai gyvena visoje Lietuvos…
Šiandien prabėgo lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai paskelbėme pagalbos Labanoro žuvininkui prašymą. Per šį mėnesį Jūsų gerumo ir mūsų pastangų dėka iškritusio žuvininko lizdo vietoje jau yra įrengta nauja…
Žuvininkai – ypatingi paukščiai. Maitinasi jie tik gyva savo sugauta žuvimi, kurią dažniausiai pagauna ne iš pirmo karto. Pagavę neša į lizdą – patelei ir jaunikliams. Nors paplitę visame pasaulyje,…
„Kaunas šiuo metu Zimbabvėje, Metida – Zambijoje ir tik jaunasis Nemunas kol kas apsistojo Izraelyje“. Tokios ir panašios žinutės kas savaitę skelbiamos „Padėkime ereliams“ facebook paskyroje. Kaunas, Metida ir Nemunas…
Kaišiadorių rajono miškuose įrengėme net tris dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Lizdus kėlėme į tuos pačius ąžuolus ir į tas pačias vietas, kur prieš tai buvo natūralūs šių paukščių namai. Dėl…
Pirmasis paukštis – akredituotasis Lietuvos ambasadorius – pakilo į kelią. Kauno vardu pavadintas erelis rėksnys, kuriam uždėtas GPS siųstuvas, rugsėjo 6 d. kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną. Šiuo metu jis jau pasiekė…
Mes ne tik patys stebime plėšriuosius paukščius ir suradę jų lizdus aiškinamės kas juose peri. Dešimtmečiais kaupta patirtimi dalinamės, galime parodyti ir paaiškinti kaip atpažinti skrendantį erelį, kaip atskirti vapsvaėdį…
2017 metais skaičiuojame jau penkioliktą sezoną, kai vykstame stebėti ir tirti didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių – jūrinių erelių. Nors šių paukščių pavadinimas ir susijęs su jūra, ereliai gyvena visoje Lietuvos…
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejus (1918-2018 m.). Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Dalis sparnuočių…
Naminės pelėdos – anksti pradedanti perėti paukščių rūšis. Baltos spalvos kiaušinius šie paukščiai deda jau kovo – balandžio mėnesiais. Šiais metais naminės pelėdos kiaušinius pradėjo dėti kovo mėnesio viduryje. Tačiau…
Jūriniai ereliai yra vieni iš anksčiausiai pradedančių perėti Lietuvos paukščių. Vasario mėnesį jie daug laiko praleidžia savo lizdavietėse, kur tvarko senus arba krauna naujus lizdus bei poruojasi. Dalis šių paukščių…
Šių metų sausis – geras laikas tikrinti, remontuoti ir įrengti dirbtinius lizdus. Sniego danga negili, galima privažiuoti į atokius miško masyvus, kurie tinkami įsikurti žmonių vengiantiems ereliams. Be to, sausio…
Jau daugelį metų vykdome naminių pelėdų tyrimus Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų miškuose. Per tą laiką iškėlėme per 130 inkilų šioms pelėdoms. Naminės pelėdos – sėslūs paukščiai, todėl jas galime tirti…
Jau įpusėjo antras dešimtmetis kai vykdome jūrinių erelių rudeninių sankaupų stebėseną. Suaugę jūriniai ereliai nemigruoja ir sutinkami netoliese lizdaviečių ištisus metus. Ereliai lytiškai subręsta būdami 4-5 metų, todėl jauni paukščiai…
2016 metų lapkričio 5-6 dienomis Viešosios įstaigos „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ iniaciatyva buvo surengtas ornitologų susitikimas aptarti didžiojo apuoko populiacijos būklę šalyje. 2016-2017 m., rengiant Didžiojo apuoko (Bubo bubo) rūšies…
Lietuvoje perintys jūriniai ereliai sutinkami ištisus metus. Nemaža dalis suaugusių paukščių rudens-žiemos periodu nuolatos lankosi savo lizdavietėse, tvarko senus ar krauna naujus lizdus, netoli jų renkasi ir nakvynės vietas. Kadangi…
Paskutinėmis kovo dienomis pradėti vykdyti mažojo erelio rėksnio stebėsenos darbai. Pirmieji ereliai rėksniai sugrįžę į lizdavietes šalies rytuose pastebėti balandžio 6 dieną. Galima sakyti, kad ši diena atitinka daugiametę vidutinę…
2016 metais tikrinome mažųjų erelių rėksnių lizdaviečių apsaugos būklę pasirinktose teritorijose. Paukščių perėjimo sezono metu birželio – rugpjūčio mėnesiais Šiaurės, Rytų, Vakarų ir vidurio Lietuvoje patikrinome dešimtis šių erelių lizdų….
Lietuvoje gausiai perintys mažieji ereliai rėksniai turi labai panašius, tik didesnius ir itin retus giminaičius – didžiuosius erelius rėksnius. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, didieji ereliai rėksniai yra išnykę…
