Žuvininkas

Pandion haliaetus
Vidutinio dydžio plėšrus paukštis, kurio atstumas tarp ištiestų sparnų galų siekia 1,46 – 1,73 metro. Sparnai ilgi, gana siauri, iš viršaus dengia tamsios plunksnos, o iš apačios baltos. Laisvėje gyvenančių paukščių ilgiausia registruota gyvenimo trukmė 32 metai. Iki perėjimo paukščiai bręsta 3 – 4 metus.

Apie paplitimą
Žuvininkas – kosmopolitinė rūšis. Jis sutinkamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pietų Amerikoje neperi, bet sutinkamas migracijos metu. Europa sudaro tik 14% žuvininko paplitimo arealo, senajame žemyne peri apie 8 400 – 12 300 porų. Didžioji dalis visos Europinės populiacijos susitelkusi Skandinavijos šalyse. Lietuvoje tai ypač retai sutinkamas paukštis, nes mūsų šalyje peri ne daugiau kaip 40 porų. Didžiausia žuvininko perinčių porų koncentracija yra Utenos, Vilniaus apskrityse, taip pat sutinkamas ir Alytaus apskrityje. Kitur šalyse stebimos tik pavienės perinčios poros.

Apie biologiją

Į veisimosi vietas mūsų šalyje sugrįžta kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Labai prieraišūs lizdavietėms, todėl dažniausiai sugįžta į senąsias lizdavietes. Tvarko apirusius lizdus, ar atkrauna naujai tame pačiame medyje jei lizdas per žiemą nuo sniego ir vėjo išbyrėjo. Kiaušinius deda balandžio antrąją – gegužės pirmąją dekadą, dažniausiai balandžio paskutiniąją savaitę. Dėtyje 1 – 4 rausvos ir rusvos spalvos dėmėmis padengti kiaušiniai. Peri 36 – 38 dienas. Jaunikliai dažniausia ritasi gegužės trečiąją – birželio pirmąją dekadą. Lizde jaunikliai auga 52 – 64 dienas. Lizdus daugiausia jauniklių palieka liepos trečiąją dekadą. Sėkmingai perėjusi pora išaugina 1 – 4, vidutiniškai 2,6 jauniklio.

Apie gyvanamąją aplinką

Lietuvoje žuvininkas dažniausiai peri pelkėse ir sausuose pušynų masyvuose, kurių apylinkėse yra mitybai tinkamų vandens telkinių – ežerų, upių, žuvininkystės tvenkinių. Dažnai lizdai randami prie pat ežero kranto. Šios paukščių rūšies lizdams būdinga atvira erdvė apie lizdą, daugiausia lizdų būna sukrauta aukščiau virš miško horizonto. Visi žuvininko lizdai sukrauti medžio viršūnėje, iki 31 m aukštyje nuo žemės. Pelkėse, kur auga pavienės žemaūgės pušys, lizdai gali būti vos 4 – 5 m aukštyje, bet visada tai bus aukščiausia pušis dideliame plote. Dideliam lizdui sukrauti renkasi medį su deformuota ar nulaužta viršūne. Skristi maitintis gali net iki 15 km nuo lizdaviečių, jei šalia nėra žuvingų vandens telkinių. Maitinasi vien tik žuvimis. Dažniausiai gaudo 150 g – 300 g sveriančias žuvis.

Grėsmės

Viena iš svarbiausių grėsmių žuvininkui veisimosi vietose – tinkamų medžių krauti lizdams trūkumas ir trikdymas veisimosi metu. Kadangi žuvininkai yra tipiški ežeringo kraštovaizdžio paukščiai, juos neišvengiamai veikia poilsiautojų, žvejų srautai. Žūtys atsitrenkus į elektros perdavimo orines linijas ir įsipainiojus į žvejybinius tinklus – svarbus šių paukščių populiacijos mažėjimo veiksnys. Žuvų išteklių nuskurdinimas ežeruose taip pat neigiamai veikia visą populiaciją.